durti

1 dùrti, -ia, dū́rė 1. tr., intr. SD¹56, R, H, B smeigti, besti, verti: Dùrk adatą į kamuolį Ėr. Tas žmogžudys jai prisitaikęs dūrė peiliu BsPIV203. Dùrk žuvį su žiuberklu Rm. Dumpiuotas dalgis kvalduojas durant į žemę Šts. | Tas jautis dùria (badosi), neik arti Pn. Jautį durantį turėjo: švilpt švilpt ir susvaidė piemenis ant žago Šts. ^ Liko kai šuva nosį dùrtas (nieko nepešė) Dglš. Veiza – kaip durte dura Šts. Kuo turu, tuo durù Kv. Veršis karvės neduria LTR(Srj). Du duria, du moja, duriama boba putoja (duoną minko) Sch62.

durtinaĩ adv.; SD366: Durk durtinaĩ, nepjauk po gerklės J. O koja skausta didžiai: kai durtinaĩ duria, kai gyvas čia yr kas Pgg. | refl.: Liuobu dursiuos ant mieto iš skausmo – nėko nepadeda Šts. Dar pašalas neišejo – duras tekiniai lig pašalo su sunkiu vežimu važiuojant Dr. ║ tr. pjauti, skersti: Ar stačią dū́rėt, ar pavertėt [kiaulę]? Rm. Žąsį dùrti, padurti KII155. ║ badyti, žeisti, drėksti: Dagiliai rankas labai dùria Nmč. Nusiskusk barzdą, jau dùria Kt. | Kai blusų yr, tada drobiniai marškiniai nebe teip dùria Vdn.

2. tr., intr. prk. šildyti, kaitinti, spiginti: Saulė duria savo kaitriais spinduliais dirvožemį J.Balč. Tą dieną saulutė jau dūrė į sprandą rš. | Saulė duria akis (negalima į saulę žiūrėti) Krok. 3. tr., intr. kasti, kastuvu imti iš žemės: Važiuosiam į pelkę velėnų dùrti Sg. Dviejau geriau dùrti Kin. Kitą kartą dū́rė tą pelkę Rmč. 4. tr., intr. diegti, smelkti, skaudėti: Man dieglys duria po krūtine Jnšk. Pirštus, panages dur (skauda nuo šalčio) N. 5. tr. segti, siūti, megzti, jungti: Pasiūta, tiktai rankovės dùrt Dglš. Siuvo saulė marškinaičius, dū́rė mėnuo rankovaites Grš. Ylakių medinė bažnyčia yr du kartu durta – iš pryšakio ir iš užpakalio Šts. 6. intr. remti, duoti, šelpti: Ar dùrdavo tau kiek iš namų mokantis? Plv. 7. refl. ribotis, siektis, prieiti: Mūs laukai dùrias Plš. Akmenė su ta upe dū́rės Nm. Miežių ežeras dùras į Kamanas Pp. Vienas šniūro galas dùrias su Paliūnėm, kitas su Rubikiais Ktk. Sekluotis (ežeras) Žeimenon dùrias Švnč. Gudai duriasi su lietuviais rš. ║ refl. derintis: Sausio mėnuo durias su liepos mėnesiu (jei sausis šaltas, tai liepos mėnuo šiltas) Antš. 8. refl. rastis, patekti, dėtis: Kažin kur iki šiol jis dūrėsi? Up. Kažin kur reiks dùrtis, kai čia darbą baigsim? Skdv. 9. intr. bėgti, vykti, smukti, dumti: Dùrk tiesiog par aną krūmą Dr. Kai dū́riau per langą, tai tiek mane matė Gž. Ka dū́rė jis per laukus – tiek jį matei Žal. Jons dūrė ko greičiau namon BsPIII7. Kiškis dūrė į eglyną Ašb. ^ Kur dū́ręs, kur trūkęs kapt už bobos bambos (durų rankena) Tvr. | refl.: Dùrkis ant vieškelio, ir išeisi į tą trobalelę Šts. | Bet tvanui užėjus, srovė dūrės ant tos trobos RBLuk6,48. 10. intr. judinti, skliaudyti: Arklys dura ausimis į tą pusę miške, kur žmogaus kvapas Ggr. 11. refl. Skd gauti, pešti, laimėti: Ejau grybauti, bet nieko nedū́riaus Šts.

◊ ãkį dùrti

1. arti būti: Dùria ãkį, ir nematai Jnšk.

2. nepatikti, būti nepatenkintam: Jai jau dùria ãkį, kad ta bagota Švnč.

3. traukti dėmesį: Obuoliai sode vaikus vilioja, akį duria Šn.

ãkys dùriasi (į ką) pamato, pastebi: Į kurį akys dūrės, tą ir paėmė paršelį Gršl.

į akìs dùrti

1. teisybę sakyti: Jis ką žino, visa į akìs dùria Lš. Durù į akìs – tu liežuvneša! Krš. Jis negal žodį pakęsti, tas dur jam į akis MšK.

2. traukti dėmesį: Čia ta tvarka stačiai durte duria į akis keleiviui Šlč.

į akìs dùrtis patraukti dėmesį: Išgrobėm, kas į akìs dū́rės, o kits kas sudegė Nt.

į gálvą dùrti kilti minčiai, dingtelėti: Galvõn dū́rė, kad labai didelis žmogus Rod. Man mintis į gálvą dū́rė: o kap mūs giminės, kap jie gyvena? Smn.

kriùpį dùrti Šts toks žaidimas, kai vienas žaidėjų tupi apžergęs į žemę galu atremtą kartį, o kitas stengiasi jį parversti. [į] nósį dùrti

1. pakvipti: Į nosį dūrė aštrus kvapas, primenantis rūkytus lašinius rš. Kvapas jai nosį dūrė LTR(Nm).

2. būti gerai matomam: Kirvis į nósį dùria, kirvio nemato Jrb.

3. dingtelėti: Tik man dūrė į nosį, ka tai atlyginimas ponams už jų darbus Rs.

4. knietėti, norėti pasakyti: Kai visi pradėjo šnekėti, tai ir man nósį dùria Žlp.

nors [pirštù į] ãkį dùrk Trgn, Tršk apie didelę tamsą: Tep tamsu, nors pirštu į ãkį dùrk Kt. Nors į akį durk, nieko nematyti K.Bor. Taip tamsu, nors ãkį dùrk Šd. pirštù į ãkį dùriamas tamsus: Naktis – pirštù į ãkį duramà Šts.

šìrdį dùrti nujausti (ką bloga): Man šìrdį dùra, kad ans mirs Šts.

vilkù dùriamas; VP50 tinginys: Tu vilkù dùriamas esi, t. y. tinginys kaip vilkas J.

\ durti; antdurti; apdurti; atidurti; dadurti; įdurti; išdurti; nudurti; padurti; pardurti; perdurti; piedurti; pradurti; pridurti; sudurti; uždurti