durti

durti
1 dùrti, -ia, dū́rė 1. tr., intr. SD156, R, H, B smeigti, besti, verti: Dùrk adatą į kamuolį Ėr. Tas žmogžudys jai prisitaikęs dūrė peiliu BsPIV203. Dùrk žuvį su žiuberklu Rm. Dumpiuotas dalgis kvalduojas durant į žemę Šts. | Tas jautis dùria (badosi), neik arti Pn. Jautį durantį turėjo: švilpt švilpt ir susvaidė piemenis ant žago Šts. ^ Liko kai šuva nosį dùrtas (nieko nepešė) Dglš. Veiza – kaip durte dura Šts. Kuo turu, tuo durù Kv. Veršis karvės neduria LTR(Srj). Du duria, du moja, duriama boba putoja (duoną minko) Sch62.
durtinaĩ adv.; SD366: Durk durtinaĩ, nepjauk po gerklės J. O koja skausta didžiai: kai durtinaĩ duria, kai gyvas čia yr kas Pgg. | refl.: Liuobu dursiuos ant mieto iš skausmo – nėko nepadeda Šts. Dar pašalas neišejo – duras tekiniai lig pašalo su sunkiu vežimu važiuojant Dr.tr. pjauti, skersti: Ar stačią dū́rėt, ar pavertėt [kiaulę]? Rm. Žąsį dùrti, padurti KII155.badyti, žeisti, drėksti: Dagiliai rankas labai dùria Nmč. Nusiskusk barzdą, jau dùria Kt. | Kai blusų yr, tada drobiniai marškiniai nebe teip dùria Vdn.
2. tr., intr. prk. šildyti, kaitinti, spiginti: Saulė duria savo kaitriais spinduliais dirvožemį J.Balč. Tą dieną saulutė jau dūrė į sprandą . | Saulė duria akis (negalima į saulę žiūrėti) Krok. 3. tr., intr. kasti, kastuvu imti iš žemės: Važiuosiam į pelkę velėnų dùrti Sg. Dviejau geriau dùrti Kin. Kitą kartą dū́rė tą pelkę Rmč. 4. tr., intr. diegti, smelkti, skaudėti: Man dieglys duria po krūtine Jnšk. Pirštus, panages dur (skauda nuo šalčio) N. 5. tr. segti, siūti, megzti, jungti: Pasiūta, tiktai rankovės dùrt Dglš. Siuvo saulė marškinaičius, dū́rė mėnuo rankovaites Grš. Ylakių medinė bažnyčia yr du kartu durta – iš pryšakio ir iš užpakalio Šts. 6. intr. remti, duoti, šelpti: Ar dùrdavo tau kiek iš namų mokantis? Plv. 7. refl. ribotis, siektis, prieiti: Mūs laukai dùrias Plš. Akmenė su ta upe dū́rės Nm. Miežių ežeras dùras į Kamanas Pp. Vienas šniūro galas dùrias su Paliūnėm, kitas su Rubikiais Ktk. Sekluotis (ežeras) Žeimenon dùrias Švnč. Gudai duriasi su lietuviais .refl. derintis: Sausio mėnuo durias su liepos mėnesiu (jei sausis šaltas, tai liepos mėnuo šiltas) Antš. 8. refl. rastis, patekti, dėtis: Kažin kur iki šiol jis dūrėsi? Up. Kažin kur reiks dùrtis, kai čia darbą baigsim? Skdv. 9. intr. bėgti, vykti, smukti, dumti: Dùrk tiesiog par aną krūmą Dr. Kai dū́riau per langą, tai tiek mane matė . Ka dū́rė jis per laukus – tiek jį matei Žal. Jons dūrė ko greičiau namon BsPIII7. Kiškis dūrė į eglyną Ašb. ^ Kur dū́ręs, kur trūkęs kapt už bobos bambos (durų rankena) Tvr. | refl.: Dùrkis ant vieškelio, ir išeisi į tą trobalelę Šts. | Bet tvanui užėjus, srovė dūrės ant tos trobos RBLuk6,48. 10. intr. judinti, skliaudyti: Arklys dura ausimis į tą pusę miške, kur žmogaus kvapas Ggr. 11. refl. Skd gauti, pešti, laimėti: Ejau grybauti, bet nieko nedū́riaus Šts.
◊ ãkį dùrti
1. arti būti: Dùria ãkį, ir nematai Jnšk.
2. nepatikti, būti nepatenkintam: Jai jau dùria ãkį, kad ta bagota Švnč.
3. traukti dėmesį: Obuoliai sode vaikus vilioja, akį duria Šn.
ãkys dùriasi (į ką) pamato, pastebi: Į kurį akys dūrės, tą ir paėmė paršelį Gršl.
į akìs dùrti
1. teisybę sakyti: Jis ką žino, visa į akìs dùria . Durù į akìs – tu liežuvneša! Krš. Jis negal žodį pakęsti, tas dur jam į akis MšK.
2. traukti dėmesį: Čia ta tvarka stačiai durte duria į akis keleiviui Šlč.
į akìs dùrtis patraukti dėmesį: Išgrobėm, kas į akìs dū́rės, o kits kas sudegė Nt.
į gálvą dùrti kilti minčiai, dingtelėti: Galvõn dū́rė, kad labai didelis žmogus Rod. Man mintis į gálvą dū́rė: o kap mūs giminės, kap jie gyvena? Smn.
kriùpį dùrti Šts toks žaidimas, kai vienas žaidėjų tupi apžergęs į žemę galu atremtą kartį, o kitas stengiasi jį parversti. [į] nósį dùrti
1. pakvipti: Į nosį dūrė aštrus kvapas, primenantis rūkytus lašinius . Kvapas jai nosį dūrė LTR(Nm).
2. būti gerai matomam: Kirvis į nósį dùria, kirvio nemato Jrb.
3. dingtelėti: Tik man dūrė į nosį, ka tai atlyginimas ponams už jų darbus Rs.
4. knietėti, norėti pasakyti: Kai visi pradėjo šnekėti, tai ir man nósį dùria Žlp.
nors [pirštù į] ãkį dùrk Trgn, Tršk apie didelę tamsą: Tep tamsu, nors pirštu į ãkį dùrk Kt. Nors į akį durk, nieko nematyti K.Bor. Taip tamsu, nors ãkį dùrk Šd. pirštù į ãkį dùriamas tamsus: Naktis – pirštù į ãkį duramà Šts.
šìrdį dùrti nujausti (ką bloga): Man šìrdį dùra, kad ans mirs Šts.
vilkù dùriamas; VP50 tinginys: Tu vilkù dùriamas esi, t. y. tinginys kaip vilkas J.
\ durti; antdurti; apdurti; atidurti; dadurti; įdurti; išdurti; nudurti; padurti; pardurti; perdurti; piedurti; pradurti; pridurti; sudurti; uždurti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • durti — dùrti vksm. Sesẽlė skaũdžiai dùria ãdata …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • durti — 2 ×dùrti, sta, o (sl.) intr. kvaišti, kvailėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • durtinis — durti̇̀nis, durti̇̀nė bdv. Ant nukentėjusiojo kūno àptikta daugýbė durti̇̀nių žaizdų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • durtinė — durti̇̀nis, durti̇̀nė bdv. Ant nukentėjusiojo kūno àptikta daugýbė durti̇̀nių žaizdų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • durstyti — dùrstyti, o, ė, durstyti, dur̃sto, dur̃stė 1. K iter. 1 durti 1: Nedùrstyk skaudulį nesuaugusį, bo užvietrysi J. ^ Durstyk galais pirštų ir rask, kur teisybė V.Kudir. 2. iter. 1 durti 4: Jau trečia diena dùrsto ir dùrsto terp menčių, gal… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • durtinis — 2 durtìnis, ė adj. (2), dùrtinis (1) 1. kuriuo duriama, duriamasis: Durtìnis peilis KI302. Padūkęs piktumu, stvėrėsi už peilio, durtinio, kabančio po diržu V.Piet. Buvo dùrtinės lopetos ir mestinės – velėnoms durti ir išmesti Šts. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūrimas — dūrìmas sm. (2), dūrimas (1) K 1. SD94 → 1 durti 1: Tokio gi tavo dūrimo – tiesiai pirštan! Kp. Kas ten dūrimas, kad mietą ištraukė KlvrŽ. ^ Lopas ant lopo, o adatos nei dūrimo (kopūstas) Grz. 2. → 1 durti 4: Blužnies dūrimą arba ir degimą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • badyti — badyti, bãdo, bãdė; SD17 1. intr., tr. R mušti, durti su ragais: Jautis bado su ragais J. ^ Gerą žmogų visos ožkos bãdo Šl. | refl.: Pavasarį, tik išginus, karvės labai bãdosi Lš. Jei avys bãdosi, bus audra Škn. 2. tr., intr. durti, smaigyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • durdinti — dùrdinti, ina, ino 1. J cur. 1 durti 1. 2. refl. žr. 1 durti 7 (refl.): Stačiai pastatyti stulpai durdinas per 6 pėdas nuo kits kito S.Dauk. durdinti; išdurdinti; nudurdinti; pridurdinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • durinti — dùrinti, ina, ino cur. 1 durti 1: Kam dùrini, t. y. leidi durti, kur nereikia J …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”